Ieškoma būdų, kaip stiprinti inžinerinių ir technologinių specialybių rengimo procesus Klaipėdoje. Apskrito stalo diskusijoje apie tai įžvalgomis dalinosi Klaipėdos verslo, mokslo, asocijuotų struktūrų, Klaipėdos miesto valdžios ir LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai. Viena iš vizijų – vieningas, kompetencijas telkiantis inžinerijos ir transporto sričių profesinio rengimo centras.
„Esame specifinis regionas Lietuvoje, todėl nenuostabu, kad vien inžinerijos ir technologijų sektoriuje Klaipėdoje ir rajone vidutiniškai dirba apie 7,5 tūkst. darbuotojų. Atsižvelgiant į tai, kaip auga poreikis tokių specialistų, turime būti toliaregiški ir pripažinti, kad Klaipėdai yra itin reikalingas vieningas, stiprus, specializuotas, į jūrinę inžineriją, alternatyvią energetiką, pramonę ir technologijas orientuotas centras“, – sakė Arnoldas Šileika, „Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos“ viceprezidentas ir „Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacijos“ prezidentas.
Klaipėdos ekonominės plėtros strategija 2030 numato keturias pagrindines plėtros kryptis – jos apima jūrų ekonomiką, bioekonomiką, pažangią gamybą ir visa, kas susiję su paslaugomis. Apskrito stalo diskusijoje Klaipėdos m. meras Vytautas Grubliauskas akcentavo, kad žinant, kokie specialistų poreikiai yra šiandien ir, kokie prognozuojami ateityje, reikia ieškoti būdų, kaip uostamiestyje stiprinti profesinio mokymo sektorių. Tikslinga ir racionalu tam tikras su inžinerija, jūra, transportu, technologijomis susijusias specialybes koncentruoti į vieną profesinio rengimo centrą – esą jis galėtų būti telkiamas Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centre.
„Neabejoju, kad šis centras telkia visas reikiamas kompetencijas. Turime suprasti, kad profesinio rengimo procesas – kertinis pamatas valstybės kūrimo architektūroje. Klaipėda – vienintelis uostamiestis, kur koncentruojamos unikalios su uostu, inžinerija, technologijomis susijusios veiklos todėl čia yra reikalingi specifiniai sprendimai, kurie padėtų uostamiestyje rengti konkrečios srities specialistus ir taip stiprinti inžinerinį potencialą“, – teigė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
Merui pritarė ir Klaipėdos pramonininkų asociacijos direktorė Jolanta Girdvainė. Pasak jos, pirmuosius žingsnius vystant tokį kompetencijų centrą, reikėtų tikslinti Valstybinių profesinio mokymo įstaigų, kuriose Švietimo, mokslo ir sporto ministerija įgyvendina savininko (dalininko) teises ir pareigas, tinklo vystymo 2022 metų bendrąjį planą ir visas inžinerines, su jūra, transportu, technologijomis susijusias specialybes koncentruoti viename centre. Savo siūlymus dėl inžinerijos ir transporto profesinio rengimo centro vystymo Klaipėdoje, pasinaudojant Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centro baze, kartu su partneriais pateikė ir Klaipėdos pramonininkų asociacija.
„Netrukus Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centras taps pilnateisiu aosciacijos nariu, todėl dėsime pastangas centrą stiprinti, prisidėti skatinant jaunimą rinktis su inžinerija, pažangiąja pramone susijusias specialybes. Pažangi pramonė Klaipėdoje yra itin svarbi ir stiprėjanti, o tokios srities specialistų jau reikėjo vakar. Tikėjomės, kad profesinių mokyklų reforma pasitarnaus Klaipėdoje stiprinant inžinerinio sektoriaus specialistų rengimo potencialą ir pažangios pramonės sritis koncentruojant viename profesinio rengimo centre, neišbarstant specialybių per kelias mokymo įstaigas“, – diskusijoje sakė Jolanta Girdvainė.
Apskrito stalo diskusijoje dalyvavo LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, LR Seimo, Klaipėdos pramonininkų asociacijos, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos, Lietuvos jūrininkų sąjungos, „Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupės, Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacijos, „Klaipėda ID“, Užimtumo tarnybos, Klaipėdos universiteto, Klaipėdos m. savivaldybės, Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centro atstovai.
