Pagal Kinų saulės kalendorių, Lietuvoje 2020.02.04 11:05 val. prasidėjo sidabrinės/metalinės Žiurkės metai. Per dailės pamoką I-os gimnazijos klasės mokiniai buvo skatinami domėtis žiurkės ypatumais, o vėliau pasirinktame kontekste sukurti siužetą.
Žiurkės yra vienos iš protingiausių graužikų, lengvai dresuojamas ir jei laikomas kaip augintinis tai noriai bendrauja su žmonėmis.
Rytų mitologijoje žiurkė daugiausia simbolizuoja laimę atnešantį gyvūną. Kai žiurkė kramsnoja, vadinasi, ji „skaičiuoja pinigus“, o šykštuolius Kinijoje vadina „pinigų žiurke“.
Indijoje kartais žiurkės globojamos joms skirtose šventyklose, tuo pabrėžiama, jog reikia nuraminti ligų demoną.
Lietuvių patarlės ir priežodžiai byloja: „Aš tave myliu, kaip katė žiurkę“, „Nedvės žiurkė ant aruodo“, „Katinas į namus – žiurkės į kertes“, „Plikas kaip bažnyčios žiurkė“.
Lietuvių frazeologizmai susiję su žiurkės įvaizdžiu: „Kaip žiurkė“ (labai sušalti, sušlapti), „Kaip žiurkė bažnyčioje“ (apie alkaną), „Kaip žiurkės po išrūgas“ (apie labai vargstantį), „Kaip bažnyčios žiurkė“ (apie neturtingą), „Knygų žiurkė“ (mokslo žmogus).
Paroda buvo eksponuota I –o aukšto foje kovo 3 d. iki kovo 10 d.
[ngg src=”galleries” ids=”246″ display=”basic_thumbnail” thumbnail_crop=”0″]
